JIE rašo prasčiau už MUS. Tikrai?

Lietuvių kalbos institutas

Viešojoje erdvėje ir net tarp profesionalių lietuvių kalbininkų vyrauja nuomonė, kad šiandieninis jaunimas rašo gerokai blogiau už savo tėvus. Kadangi polinkis peikti kultūros raidą ir ilgėtis kadaise neva egzistavusio aukso amžiaus yra universalus, tokie platūs apibendrinimai verčia suklusti. Mokslinėje literatūroje neigiami kalbos raidos vertinimai laikomi nepagrįstu mitu.

Iš tiesų, kaip galima kalbėti apie raštingumo krizę visuotinio raštingumo laikais? Lietuvių kalbos istorijoje fiksuojama, kad kuriantis Lietuvos valstybei apie 44 proc. gyventojų nemokėjo lietuviškai rašyti. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, neraštingų Lietuvoje bėra 0,2 proc. iš visų vyresnių nei 10 m. gyventojų. Neabejotina, kad kalbant apie raštingumą naudojamos skirtingos raštingumo sampratos.

Mano patirtis ir tyrimai rodo, kad plačiai suprantamas raštingumas iš tiesų keičiasi, tačiau mokyklinio raštingumo problema yra ne visai tai ir ne visai ten, kaip skelbiama. Pranešime apžvelgsiu raštingumo raidos vertinimus sovietmečio ir dabartinėje spaudoje ir papasakosiu apie šiai temai skirtą „Mokslo pievos“ projektą (jame bendradarbiavo savanoriai dėstytojai ir studentai). Panaršysime po Sociolingvistikos centro rašinėlių bazę ir panagrinėsime pirmojo 1955-2015 m. mokyklinių rašto darbų tyrimo rezultatus. Pranešimo pabaigoje susiesiu rašymo mokymą mokykloje su universiteto raštingumo reikalavimais.

Papildoma informacija:

Paskaita vyks kavinėje „Coffee Inn“.

Įvertinkite ir parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Vokiečių gatvė 18
Vilnius 01130 Vilniaus apskr. LT
Atidaryti žemėlapyje