Nobelio laureatų alėjos kūrėjai: džiaugiamės betarpiškais kūriniais, kurie skatina pažinimą

Visą savaitę iki „Tyrėjų nakties“ Bernardinų sode vilniečiai bei miesto svečiai kviečiami susipažinti su Nobelio premijos laureatais. Dešimt ryškių atradimų, kadaise pelniusių prestižinę premiją, įkūnytų Jono Liugailos ir Rūtos Ivaškevičiūtės kurtose instaliacijose, tapo rudenėjančio parko lankytojų tyrinėjimų objektais. Apie juos ir ieškojimus kalbamės su kūrėjais Jonu ir Rūta.

Sukurti Nobelio laureatų alėją – skambus ir didelis iššūkis. Kaip atsirinkote iš gausybės laureatų?

Pradėsime iš toliau – kūrybiniame kelyje ieškodami savo tapatumo jau senokai esame nusprendę, kad mūsų kuriamos instaliacijos turi turėti papildomą, edukacinį, sluoksnį, kuris su kūriniu sąveikaujantį žmogų praturtintų naujais atradimais, įžvalgomis. Tad vos pradėję kurti žinojome, kad Nobelio laureatų alėją visuomenei reikia pristatyti per laureatų nuopelnų prizmę, interpretuojant tai, už ką jie buvo apdovanoti, nes būtent per šiuos darbus ir atradimus mes juos taip gerai pažįstame.

Sudėtingos idėjos parodoje pateikiamos, rodos, labai paprastai – ar lengva pasiekti tokį rezultatą?

Procese buvo įdomu gilintis į įvairias sritis, temas, nes norint paprastai perteikti esmę, reikia ją itin gerai suprasti. Juk priešingu atveju tai būtų spekuliacija. Beieškodami atsakymų, dažnai aptikdavome įdomių ir intriguojančių faktų, kurie neretai priversdavo netrumpam nukrypti į šoną.

Esame grafikos dizaineriai, tad kurdami menines instaliacijas nesugebame, o gal ir nenorime atsikratyti racionalumo, funkcionalumo, aiškumo. Nesitenkiname vien abstrakcija ar estetiškumu.

Instaliacijoje sąmoningai siekėme paprastumo bei suprantamumo. Mums didelė vertybė, jeigu darbe nesimato kančios ar ilgo darbo – tai tam tikra prasme mums indikuoja priartėjimą prie tiesos ir grynumo. Jeigu kas nors pasakytų „ir aš taip galėčiau”, vertintume kaip didžiausią komplimentą.

Paroda jau kurį laiką traukia parko lankytojų akį: nuodugniai nagrinėjama, liečiama, judinama. Ar eksponatai atlaikys smalsius prisilietimus?

Paroda ir mus džiugina savo betarpiškumu, kuris įgalina žmones drąsiai kontaktuoti su pačia instaliacija. Ką, tiesa sakant, po ilgų mąstymo ir rankų darbo valandų nėra lengva stebėti. Juk kiekvienas drąsesnis bandymas išstumti neutroną iš atomo branduolio, radikalesnis siekis suprasti augančio vartojimo įtaką gerovei ar interaktyvumo ieškojimas ten, kur jo nėra, išbando instaliacijos patvarumą, o kartu ir mūsų nervus.

Kita vertus, tenka pripažinti, kad taip atrodo žmonių pasaulio pažinimo kelias ir būtent tokių darbų reikia dar daugiau. Juk ir įamžinti mokslininkai, pelnę premijas, smalsavo, nagrinėjo, bandė ir kūrė. Džiaugiamės prisidėję prie to, kad jų darbų vaisius šiandien galėtume suprasti taip paprastai ir patogiai.

Ačiū už pokalbį.

Kol džiugina orai, kviečiame iš arti susipažinti su paroda gražiausiame miesto parke – Bernardinų sode. Už parodos erdvę dėkojame VšĮ “Vilniaus miesto parkai”.