Ką dovanosime draugams 999-tojo gimtadienio proga arba drąsiausios ateities prognozės

1900 m. žymaus JAV „Smithsonian” instituto kuratorius Johnas Elfrethas išpublikavo straipsnį apie tai, kas gali atsitikti per artimiausius 100 metų. Tarp mokslininko prognozių – C, X ir Q išnykimas iš raidyno, kelių persikėlimas po žeme ir dar idėja, kad braškės savo dydžiu prilygs obuoliams. Akivaizdu – ne visos futurologų idėjos pasiteisina. Tačiau pažiūrėkite, ką dar prognozavo Elfrethas: bevieliai telefonų tinklai visame pasaulyje, MRI medicininiai aparatai, traukiniai, išvystantys iki 200 km/val. greitį, ir dar keli kiti šiandien egzistuojantys dalykai, be kurių sunkiai įsivaizduotume kasdienybę. Taigi, turėdami omenyje, kad dalis futurologų prognozių išties pasiteisina, pasidairykime po pačias įdomiausias.

Žmogaus ir kompiuterio simbiozė

Vienas garsiausių šių dienų futurologų Ray’us Kurzweil’as yra kertinis „Singularity” (liet. susiliejimas) idėjos vėliavnešys. Jis tvirtai tiki, kad žmogaus ir kompiuterio draugystė šiuo metu yra tik kūdikystės stadijoje.

R. Kurzweil’as tikina, kad jau artimiausiu metu didžioji dalis mūsų bendravimo persikels į virtualiąją realybę, vienas su kitu bendrausime per avatarus, užsidėję VR šalmus ir niekur kojos nekeldami iš namų ar biuro.

Tačiau tai dar ne viskas. Žmogaus ir kompiuterio draugystės kulminacija – susiliejimas į vieną skaitmeninį kūną. Paprastais žodžiais tariant, mirdami galėsime perkelti savo sąmonę į kompiuterį, kur ji ir toliau funkcionuos. Eina šiurpas? Palaukite, kol perskaitysite kitas idėjas.

Ateities prognozavimas 2.0

Švedų mokslininkas Christopher’is Ahlberg’as, beje, tarnavęs armijoje žvalgu, kuria programinę įrangą, kuri turėtų pakankamai tiksliai numatyti ateitį. Kad tai nėra iš piršto laužtos pasakėlės prie laužo, liudija faktas, kad į C. Ahlberg’o įmonę jau yra investavusi „Google” ir net JAV Centrinės Žvalgybos Valdyba.

Mokslininko kuriama programinė įranga realiuoju laiku skenuos interneto tinklalapius bei socialinius tinklus bei pagal tam tikras tendencijas galės nuspėti ateities įvykius.

Tačiau ši idėja yra niekas palyginus su prof. Dirk‘o Helbing‘o iniciatyva. Šis vokiečių fizikas bei matematikas Šveicarijos Federaliniame Technologijų Institute vadovauja projektui, pavadintam „Living Earth Simulator” (Gyvosios Žemės simuliatorius). Jo esmė – sukurti beprecedentę kompiuterių sistemą, kuri modeliuotų viską, kas vyksta Žemėje. Perskaitėte teisingai – nuo jūsų įrašų socialiniame tinkle „Facebook” iki žemės plokščių judėjimo, akcijų kursų pasikeitimo, Donald‘o Trump‘o pasisakymų „Twitter” ir kt. Viską. Į šį reikalą jau investuota 1,4 mlrd. JAV dolerių.

Gyvenimas iki… 1000 metų?

Britų mokslininkas Aubrey de Grey‘us tiki, kad molekulinės manipuliacijos gali atstatyti senėjimo proceso organizmui padarytą žalą ir reikšmingai – iki 1000 metų – prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Mokslininko teigimu, egzistuoja 30–40 proc. tikimybė, kad tūkstantį metų gyvensiantis žmogus jau vaikšto Žemės paviršiumi.