Ateitis be mirties? Arba žymiausios futurizmo idėjos šių metų Europos tyrėjų naktyje

Koks būtų pasaulis, jei jame nebūtų išradėjų ir futuristų, generuojančių drąsiausias ateities pasaulio idėjas? Tikriausiai, nykokas. Realu, jog iki šiol didžiąją dalį ligų gydytume užkalbėjimų ar burtų pagalba, o efektyviausia transporto priemonė būtų žirgo tempiama karieta. Tiesa, tuo atveju, jei būtų išrastas ratas. Apie futurizmą, jo reikšmę ir ateities pasaulį kalbamės su kasmetinės mokslo šventės „Tyrėjų naktis” organizatoriumi, Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) direktoriumi, dr. Tomu Žalandausku.

Tomai, labai trumpai, kas yra tas futurizmas?

Tikriausiai reiktų pradėti nuo to, kad futurizmas, kaip kryptis, išsivystė XX a. pr. Italijoje. Tuo metu tai buvo meninis-socialinis judėjimas, kurio ideologai pabrėžė greičio, technologijų, jaunatviškumo, industrializmo naudą bei akcentavo senųjų būdų trūkumus. Futurizmas buvo išplitęs architektūros, muzikos, literatūros, šokių, filmų ir kitose meno srityse.

Tačiau mes šiuo atveju kalbame apie kiek kitokį futurizmą, kurį būtų galima apibrėžti kaip mokslines (ir ne tik) idėjas, kaip gyvensime ateityje. Tai apima praktiškai visas gyvenimo sritis – nuo Elon‘o Musk‘o „hyperloop” technologijos ar planų kolonizuoti Marsą iki proveržių medicinos, pramonės, technologijų srityse ar net nemirtingumo.

Nemirtingumo?

Na taip, idėja mažų mažiausiai drąsi, tačiau vienas garsiausių šių dienų futuristų ja tvirtai tiki. Kalbu apie Ray’ų Kurzweil‘ą, daugelio išradimų autorių, dirbantį „Google” korporacijoje. Šiuo metu jis yra 69 m. amžiaus ir, skirtingų šaltinių teigimu, kasdien išgeria nuo 150 iki 200 tablečių – įvairių papildų ir kitų medžiagų, jo teigimu, pristabdančių senėjimo procesą. Jis taip elgiasi tikėdamas, kad iki 2030 m. medicina bus tiek pažengusi, jog kiekvienais metais pridės daugiau nei po vienerius metus prie kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmės tikimybės. Tokiu būdu galėsime aplenkti savo mirtį.

Kodėl šių metų Europos tyrėjų nakčiai parinkote būtent tokią – futurizmo – tematiką?

Pernai žmonėms pristatėme virtualiosios realybės technologiją bei jos ateities perspektyvas. Todėl futurizmo tema į galvą atėjo natūraliai, tarsi praėjusių metų renginio tęsinys. Norime pristatyti žmonėms drąsiausias idėjas, kaip gali atrodyti ateities pasaulis, bei kartu paskatinti neužsidaryti kasdienybės lauke bei į ateitį pažvelgti kiek kitu kampu. O gal net ir tam tikra forma prisidėti prie jos formavimo.

Ką pasiūlys šių metų Tyrėjų naktis?

Šiemet turėsime daugiau nei 250 nemokamų renginių, skirtų visai šeimai. Vilniaus Bernardinų sode nusidrieks Nobelio laureatų alėja, kur lankytojai galės kitaip susipažinti su iškiliausiais planetos mokslininkais. Kaip? Tegul kol kas lieka paslaptis. Taip pat turėsime unikalią parodą iš Londono mokslo muziejaus, kurią demonstruosime Gyvybės mokslų centre. Leisimės į virtualią ekskursiją po CERN – didžiausią pasaulyje fizikos dalelių laboratoriją, žaisime protmūšį, diskutuosime apie futuristines idėjas mokslininkų namuose ir pasinersime į aibę kitų intelektą stimuliuojančių veiklų.

Laukia išties daug šaunių veiklų, tačiau pabaigai dar grįžkime prie ateities pasaulio. Kokios yra žinomiausios, ryškiausios mokslininkų idėjos apie tai, kaip gyvensime ateityje?

Tų idėjų yra daug. Jos apima praktiškai visas žmogaus veiklos sritis. Štai, pavyzdžiui, Niujorko „City” universiteto teorinės fizikos profesorius dr. Michio Kaku mano, kad per artimiausius 10 metų matysime perėjimą nuo interneto prie smegenų tinklo. Tai reiškia, kad per nuotolį galėsime perduoti savo mintis, emocijas bei atmintį tiesiai į kitų žmonių smegenis. Tikėtina, kad tai paskatins žmonių atjautą, nes pradėsime geriau suprasti kitų žmonių skausmą, emocijas.

Tas pats Ray’us Kurzweil‘as teigia, kad 2025 m. 3D spausdintuvai spausdins drabužius itin žemomis kainomis. Iš interneto galėsime tiesiog atsisiųsti norimo rūbo modelį bei dydį ir jį namuose atsispausdinti. Be to, šie spausdintuvai spausdins žmogaus organus, gaminamus naudojant kamienines ląsteles su pacientų DNR, o tai iki minimumo sumažins transplantuotų organų atmetimo riziką. Jis taip pat teigia, kad ateityje vis daugiau laiko praleisime virtualioje ir papildytoje realybėje, tokiu būdu bendraudami vieni su kitais, dalyvaudami verslo susitikimuose ar tiesiog keliaudami po pasaulį.

Tuo tarpu dr. Anne Lise Kjaer, Londone įkūrusi tendencijų prognozavimo agentūrą „Kjaer Global”, teigia, kad netolimoje ateityje sparčiai populiarės mobiliosios sveikatos sprendimai. Jie leis mobiliųjų aplikacijų dėka nuolatos stebėti organizmo būklę, realiuoju laiku gauti grįžtamąjį ryšį iš medikų bei, anksti diagnozuojant ligas, užbėgti už akių chroniniams susirgimams.

Ačiū, Tomai, už pokalbį ir iki susitikimo futuristinėje Europos tyrėjų naktyje!