Artėja virtuali pažintis su bakteriofagais. Ką apie juos turėtume žinoti?

 Šių metų Tyrėjų naktyje mokslo entuziastai bus pakviesti leistis į virtualią pažintį su bakteriofagais. Jos metu net 500 žmonių vienu metu “keliaus” po mūsų organizmą ir pasižvalgys, kuo gi ten užsiima tokį keistą vardą turintys gyventojai.  O norinčius rimčiau pasiruošti virtualiai pažinčiai su bakteriofagais kviečiame trumpam pokalbiui su nepriklausomu tyrėju, mikrobiologu, tyrinėjančiu infekcines ligas, Povilu Kavaliausku.

Povilai, dar 2011 m., kai buvote pripažintas geriausiu Europos Sąjungos jaunuoju tyrėju, sakėte, kad didžiausias Jūsų noras – kovoti su pikčiausiomis ligomis, ieškant joms vaistų. Sakykite, ar bakteriofagai, apie kuriuos pasakosite ir Tyrėjų naktyje, kaip nors su tuo susiję?

Jei būtumėte to paklausę prieš porą metų, būčiau atsakęs, kad ne. Dabar pasaulis vėl pradeda prisiminti ir iš naujo vertinti didžiulį bakteriofagų terapijos potencialą infekcinių ligų gydyme.
Ilgą laiką bakteriofagai buvo užmiršti ir ,,nurašyti“ kaip sovietinės tvarkos reliktas, kuris ir tais laikais nepaplito. Tačiau dabar, pasauliui susidūrus su viskam atspariais mikroorganizmais, pradedama prisiminti senuosius gydymo metodus.

Kaip seniai tyrinėjate bakteriofagus? Kuo jie ypatingi ir ką naudingo gali nuveikti mūsų organizme ar kasdieniame gyvenime?

Bakteriofagais domiuosi ilgą laiką, tačiau dirbu su šiais bakterijas valgančiais virusais kiek daugiau nei du metus. Mes jų ieškome, bandome ,,pagauti“, o sugavę – charakterizuoti ir pritaikyti terapijai, gydymui. Aišku, kol kas visi tyrimai tik in vitro lygmenyje.

Ar galite labai trumpai ir paprastai pristatyti, kas gi tie bakteriofagai? Bet taip, kad būtų aišku net ir mažiausiam Tyrėjų nakties svečiui☺

Bakteriofagai yra mažyčiai, plika akimi nematomi padarai – virusai, kurie užkrečia tik bakterijas ir dauginasi jose. Šie virusai tokie maži, kad juos įžiūrėti galima tik su pačiais galingiausiais mikroskopais.

Tinkamai panaudoti bakteriofagai geba surasti, pagauti ir sunaikinti bakterijas.

Tai antibiotikams jau galas?

Vienareikšmiškai taip teigti negalime. Pasaulio mokslininkai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie bakterijų padermes, atsparias visiems šiuo metu žinomiems antibiotikams. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais nebeliko kuo gydyti. Todėl mokslininkai, gydytojai ir įvairios tarnybos deda milžiniškas pastangas, kad tokių atvejų liktų kuo mažiau.

Tačiau taip, antibiotikų era eina į pabaigą. Turime ne tik skubiai ieškoti naujų antibiotikų, bet ir gerai permąstyti, ar tikrai darome viską, kad išvengtume atsparumo augimo ir plitimo. Turime pergalvoti, ar tikrai antibiotikai naudojami taip, kaip priklauso, ir ar tikrai turėtume juos be saiko vartoti veterinarijos ir gyvulininkystės sektoriuose. Bet tai jau atskira diskusija.

Grįžkime prie bakteriofagų. Ką gi jie veikia mūsų organizme?  Ar ir dabar, kuomet mes kalbamės, jie yra mumyse?:)

Ko gero, kiekvienas žinome, kad mūsų oda padengta bakterijomis. Iš tiesų ant rankų galime rasti ne vien bakterijų. Bakteriofagai yra visur, kur yra bakterijos, todėl net neabejoju, jog rastume ir ant mūsų odos.

Bakteriofagai yra mūsų draugai, kurie prisideda prie bakterijų skaičiaus reguliavimo, o gamtoje – ir prie genetinio kintamumo. Visai neseniai pasirodė labai rimtos mokslinės publikacijos recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Jose minima, jog fagai mūsų gleivinėse sudaro savotiškas virusines bioplėveles, kurios neleidžia mums žalingiems mikroorganizmams patekti į žmogaus kūną ir įsitvirtinti.

Na ir, aišku, žarnynas. Kiekvieną minutę ten vyksta negailestinga kova tarp bakterijų ir virusų. Manoma, kad fagai yra svarbūs palaikant žarnyno mikrofloros balansą.

O iš kur jie atsiranda? 

Jie visada yra. Tai yra archajiška gyvybės forma, gyvenusi dar gerokai prieš žemėje atsirandant žmonijai. O bakteriofagai, kaip ir visos gyvybės formos, dauginasi ir taip užtikrina savo gyvavimą.

Kiek laiko jie gyvena?

Jų gyvavimo trukmė labai priklauso nuo to, koks tai bakteriofagas. Vieni bakteriofagai yra labai nestabilūs ir gyvuoja labai trumpai – išsilaisvinę iš užkrėstos ląstelės ir neradę šeimininko tiesiog suyra. Kiti fagai yra labai atsparūs. Laboratorijoje juos laikome šaldytuve. Tokiomis sąlygomis fagai išlieka aktyvūs iki kelių metų.

Ar jie irgi serga?

Fagai neserga, tik susargdina bakterijas. Tačiau bakterijos irgi nėra pėsčios. Per ilgą, bendrą su fagais evoliuciją bakterijos sugebėjo išmokti elegantiškų metodų, kaip apsisaugoti nuo fagų užkrato. Kai kuriais atvejais į ląstelę patekusi genetinė viruso medžiaga atpažįstama ir modifikuojama taip, kad nebūtų aktyvi ir virusas negalėtų daugintis. Taip baigiasi jo gyvavimas dar net neprasidėjęs.

Apskritai gamtoje vyksta ginklavimosi varžybos: tas, kuris greičiau gaus stipresnį ginklą, tas ir išliks. Kartais laimi bakterijos, kartais – fagai. Taip išlaikoma pusiausvyra.

Į paskaitą pažinčiai su bakteriofagais Tyrėjų naktyje Povilas Kavaliauskas visus kvies Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje. Daugiau informacijos rasite sekdami nuorodą.

O jei norite registruotis virtualiai pažinčiai su bakteriofagais  – tai vis dar galite padaryti čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *