Ar ateities namai taps išmanesni nei jų šeimininkai?

Šiandien kuriamomis įvairiomis išmaniojo namo sistemomis siekiama, jog būstai būtų saugesni, ekonomiškesni ir patogesni. Tačiau išpildyti visus šiuos tikslus įmanoma tik užtikrinant, kad ne žmogus taptų priklausomas nuo įrenginių, o būtent jie tarnautų žmogui. Apie išmaniuosius namus bei jų ateitį pasakoja apsaugos ir automatikos sistemas Lietuvoje gaminančios bendrovės „Eldes“, kuri savo duris lankytojams atvers šių metų Tyrėjų naktyje, verslo plėtros direktorius Artūras Taicas.

Neretam žmogui, išgirdus kalbas apie išmanųjį namą, gali pasirodyti, jog aptariamas koks nors mokslinės fantastikos filmas. Tačiau Jūs ne tik žinote, bet ir kitiems galite pademonstruoti, kad tai ne ateitis, o dabartis. Ką gi reiškia išmaniojo namo sąvoka ir kaip ji keičiasi?

Kalbant apie išmaniuosius arba protingus namus, dar dažnai pirmiausia galvojama apie didžiules investicijas ar technologijų gausą. Tačiau šiandien kuriami sprendimai leidžia stebėti, kontroliuoti bei valdyti namuose vykstančius kasdienius procesus ar daiktus per nuotolį tiesiog naudojant telefoną, valdymo pultelį, kompiuterį ar klaviatūrą. 

Taigi, važiuodamas autostrada, žmogus išmaniuoju telefonu gali ne tik įjungti ar išjungti pievelės laistymą, šildymo katilą ar apsaugines žaliuzes, bet ir matyti, kuriame kambaryje kokia temperatūra, atidaryti garažo vartus kaimynui, atėjusiam pasiskolinti kopėčių, taip pat žinoti, kiek elektros suvartojo šildymo katilas per paskutinį mėnesį. 

Nors pačios automatizavimo sistemos yra pakankamai sudėtingos, vartotojui jas pritaikyti bei naudoti kasdieniame gyvenime yra itin lengva. Be to, norint turėti protingus namus, nereikia įsidiegti visų įmanomų naujausių technologijų, kurios gali kainuoti dešimtis ar šimtus tūkstančių litų. Pakanka kiekvienam konkrečiam poreikiui ar problemai parinkti tinkamiausią sprendimą, kuris garantuos funkcionalumą ir kainuos kelis tūkstančius litų. 

Būtent todėl vietoje protingo namo sąvokos šiuo metu vis dažniau vartojama „internet of things“ (liet. daiktų internetas), kurios pagrindinė idėja – kasdieniai daiktai susisiekia tarpusavyje, priima sprendimus pagal vartotojo nustatytas taisykles arba jo elgsenos šablonus.

Papasakokite plačiau, kokias galimybes suteikia išmaniojo namo sprendimai?

Išmaniajam namui kuriamus sprendimus galima skirstyti pagal jų funkcionalumą. Pirmąją grupę sudaro apsaugos sistemos, skirtos identifikuoti patalpoje judantį objektą, atidaromą langą, duris, taip pat užfiksuoti kilusį gaisrą ar būsto užliejimą ir kita. Technologijos įgalina kiekvienai šiai funkcijai skirtą gaminį naudoti atskirai, taip pat juos jungti variacijomis ar naudoti visus iš karto.

Antrajai grupei priskiriamos automatikos sistemos leidžia valdyti visus procesus ar daiktus, kurie veikia namuose ar kitur. Šios sistemos leidžia stebėti ir valdyti šildymą, vėdinimą, apšvietimą, laistymą ir kita. Pavyzdžiui, jeigu temperatūra kambaryje pakyla aukščiau nustatytos, nuleidžiamos apsauginės žaliuzės ir įjungiamas vėdinimas. Be to, ir pats žmogus realiuoju laiku žino, kokia temperatūra yra jo miegamajame, vonioje, sandėliuke, ir gali tai keisti pagal poreikius. Vien naudojant išmaniąją rozetę, galima per nuotolį joje įjungti ar išjungti elektros srovę, taigi, tuo pačiu įjungti ar išjungti prie jos prijungtą bet kokį prietaisą.

Taigi, technologijos naujovės pasitelkiamos būsto kokybės gerinimui – protingo namo sprendimai suteikia galimybę gyventi ekologiškiau ir taupiau bei tausoti resursus. Vis dėlto gyvenimo patogumas kiekvienam yra sąlyginis, todėl didesnė dalis žmonių apsispręsdami dėl vieno ar kito sprendimo pritaikymo jo būste, pirmiausia remiasi finansiniais skaičiavimais. Taigi, sistemos turi leisti sutaupyti bent 30 proc. resursų, pavyzdžiui, elektros energijos. Todėl ir kuriant sprendimus orientuojamasi į apčiuopiamą naudą, kurią  pajustų vartotojas.

Ar visus namus galima paversti išmaniaisiais?

Tikrai ne visus namus galima paversti išmaniais – to net nereikia, nes kiekviename būste galima technologijas pasitelkti pagal poreikius ir naudos vertinimą bei išmaniais paversti tik dalį procesų bei daiktų. Nepriklausomai nuo to, kokį būstą žmogus turi, kiekvienam reikėtų pradėti galvoti ir apie naujas galimybes taupyti, ypač brangstant energijos ištekliams, tuo pačiu – ir būsto išlaikymui.

Pagrindinis ir dažniausias poreikis būste yra pasitelkiant išmaniuosius sprendimus stebėti ir valdyti savo būsto šildymo ir vėdinimo sistemą ir taip taupyti energijos išteklius. Tai veikiausiai yra pats svarbiausias ir Lietuvos aktualijas labiausiai atitinkantis sprendimas. 

Žinoma, senos statybos daugiabučiuose su centralizuotu šildymu išmanųjį sprendimą pritaikyti nėra lengva, tačiau jei tai finansiškai naudinga, galima keisti sistemos struktūrą ir įvesti individualią apskaitą. Vis dėlto statant naują daugiabutį ar nuosavą namą, jau reikėtų iš karto apgalvoti, kas ir kaip jame veiks bei kaip tam pasitelkti technologijas. 

Išmanaus namo sprendimai ir yra kuriami visų pirma atsižvelgiant į problemas bei poreikius, kurie iki šiol galbūt atrodė neišsprendžiami ar tiesiog neįmanomi įgyvendinti, tačiau technologijos mums suteikia galimybę tai pakeisti. Juk atrodo logiška namus labiau sušildyti tik prieš grįžtant jų gyventojams, pievelės laistymą įjungti tik vakare nebekaitinant saulei.

Kokia išmaniojo namo ateitis ir ar žmonių, kurie žavisi technologijomis, negąsdina mintis, kad netrukus namas gali tapti gudresniu už šeimininką? 

Šiandien išmaniojo namo sprendimai yra paremti koncepcija, jog pats vartotojas gali iš anksto nustatyti parametrus, o taip pat papildomai stebėti ir koreguoti juos pagal savo poreikį. Tačiau viskas artėja prie to, jog būstas savarankiškai analizuos savo šeimininko įpročius ir poreikius.

Jau po kelių savaičių stebėsenos ir be komandos mobiliojo telefono aplikacijoje būstas žinos, jog darbo dienomis žmonių namie nebus nuo aštuntos iki šeštos, todėl tuo metu palaikys tik kambariams būtiną temperatūrą, atitinkamai šildymas ir vėdinimas automatiškai koreguosis šeimininkams užmigus. Sprendimai apims daugybę procesų, pavyzdžiui, žmogui įsitaisius ant sofos ir pradėjus skaityti knygą, būstas atitinkamai sureguliuos apšvietimą, užtikrindamas komfortą ir žmogaus sveikatos tausojimą. 

Taigi, stebėdamas savo šeimininką, būstas reaguos, koreguos procesus bei teiks rekomendacijas, galima net pajuokauti, jog tokiu būdu būstas taps net išmanesniu už šeimininką.

Ačiū už pokalbį.

***

Ekskursija ELDES biure | Ekskursija, paroda

10.00–11.00 val.; 11.00–12.00 val.; 13.00–14.00 val.; 14.00–15.00 | UAB „Eldes“, Ukmergės g. 283B, Vilnius

R El. paštu tyrejams@eldes.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *