Lietuvos mokslininkas prof. T.Krilavičius kasdienį gyvenimą paverčia skaičiais

Bene neįmanoma paprastai nusakyti Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesoriaus ir Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovo Tomo Krilavičiaus darbą – kartu su kolegomis jis renka duomenis iš pačių įvairiausių kasdienio gyvenimo sričių ir, jas apdorojęs – gali pasiūlyti kaip tą sritį patobulinti. Pvz. – kaip optimizuoti gydant vėžį taikomą radioterapiją. Mokslininką kalbiname artėjant rugsėjo 27-osios „Tyrėjų nakčiai“, kurioje dr. T.Krilavičius su kolegomis atskleis analizės rezultatus – ar išties Seimo nariai balsuoja kaip žadėję rinkimų metu?

 

– Profesoriau, kaip jaučiatės dirbantis srityje, kuri liečia visas kitas mokslo sritis? Kuo ji ypatinga?

– Šioje srityje yra galimybė atlikti ir teorinius, ir praktinius tyrimus, kurie jungia daug įvairių sričių – statistinius metodus, dirbtinį intelektą, duomenų bazes bei mašininį mokymą. Metodai, su kuriais dirbame duomenims analizuoti, gali būti taikomi ir medicinoje, ir socialiniuose moksluose, pavyzdžiui, politologijoje, ir versle, kuriant produktų rekomendavimo sistemas ar vertinant kreditų riziką, ir valdant įvairius gamybos įrenginius ar robotus.

Tokie įvairias sritis jungiantys tyrimai, nors ir yra rizikingi mokslininkams, nes rezultatą gauti žymiai sudėtingiau, bet leidžia visą laiką plėsti savo akiratį, spręsti naujas ir įdomias problemas ir nuolat bendrauti su įvairių sričių mokslininkais ir praktikais.

 

– Ar tenka dirbti su medikais? Žmonės juk labai nori efektyviai sveikti. Ypač Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.

– Medicinos srityje mes su kolegomis iš Lietuvos ir Suomijos atliekame taikomuosius tyrimus radioterapijos srityje – siekiame šį vėžio gydymo būdą padaryti saugesniu ir efektyvesniu.

Mūsų tikslas – patobulinti radioterapijos sistemas taip, kad kvėpavimo sukeltas judėjimas būtų kompensuojamas valdant robotizuotą gultą. Tai leistų apšvitinti tik sritį, kurią reikia, tuo tarpu sveiki audiniai liktų nepaliesti. Sukūrėme metodiką, kuri leidžia prognozuoti kvėpavimo sukeltą judėjimą ir leidžia laiku koreguoti gulto judėjimo kryptį ir poziciją radioterapijos seanso metu. Šių tyrimų pagrindu kartu kuriamas sistemos prototipas, kuris, tikimės, leis pagerinti gydymo kokybę.

 

– Įspūdinga. O, tarkime, robotai? Kaip įtrauksite šiuos sudėtingus mechanizmus į mūsų kasdienybę?

– Šiuo metu robotų programavimas yra sudėtingas ir laikui imlus procesas: norint, kad robotas nuveiktų ką nors naudingo, kiekvieną mažą žingsnelį ar darbą reikia jam paaiškinti, kitaip tariant, suprogramuoti.

Su kolegomis iš Vokietijos, Danijos ir Slovėnijos siekiame sukurti metodus, kurie leistų robotus „mokyti“ iš panašių šaltinių, kaip ir žmones, tai yra padėti jiems paskaityti įvairiais elektronines knygas, „Wikipedia“, receptus, specializuotas žinių saugyklas. Taip robotai, suradę, pavyzdžiui, blynų kepimo receptą, žinotų, kaip užmaišyti tešlą, kiek kaitinti keptuvę ir kaip juos vartyti. Žinoma, tokių universalių robotų ir sprendimų reikės palaukti, nes didelę dalį informacijos žmonės susirenka iš aplinkos, tuo tarpu robotui reikia labai detaliai paaiškinti, kad norint supjaustyti agurką, reikia paimti peilį, lentelę, prilaikyti agurką, numatyti, kaip jį geriau supjaustyti ir taip toliau.

Vis dėlto, manau, kad vis dažniau ir dažniau aplink save sutiksime robotų, kurie atliks vis daugiau kasdienių darbų, ir ateityje pastebėsime, kad mes galime jiems nurodyti iš receptų knygos, ką paruošti vakarienei ir šie tinkamai paruoš stalą visai šeimai.

 

– Viena iš visuomenei svarbių idėjų – nagrinėti Seimo narių balsavimą ir elgseną skirtingais laikotarpiais. Gal jų balsavimą kas nors taip pat programuoja?

– Parlamentarų elgesį LR Seime su kolega Vaidu Morkevičiumi tiriame jau seniai, Pradėjome stebėti 2004-2008 metų kadenciją ir toliau stebime naująjį Seimą.

Mūsų prielaida yra, kad balsuodami parlamentarai išreiškia savo bei atstovaujamos frakcijos poziciją. Todėl tarpusavyje lygindami jų balsavimą, galime rasti, kurie iš jų balsuoja panašiausiai, o kurios pozicijos išsiskiria labiausiai.

Tokie tyrimai leidžia pažvelgti į parlamentarų elgesį ne tiek remiantis emocijomis ir išankstiniu nusistatymu, kiek objektyviais duomenimis ir moksliniais metodais.

Atlikdami šiuos tyrimus mes gavome gana nemažai įdomių rezultatų, pvz. labai gerai matosi frakcijų drausmė, jų pozicijų vienovė. Vienas iš rezultatų, kuris iš pradžių nustebino, buvo tas, kad Vyriausybės narių elgesys buvo labai panašus į opozicijos. Tačiau pasirodė, kad taip atsitinka todėl, kad jie nesilanko posėdžiuose, nebalsuoja, ir taip savo elgsena balsavimų metu tampa panašūs į opoziciją.

Beje, gana stipriai pasikeičia parlamentarų elgesys prieš pat rinkimus, tačiau daugiau apie tai – pranešime „Tyrėjų nakties“ metu.

 

– O kaip Jūsų asmeninis gyvenimas? Laisvalaikis? Ar ten irgi viską verčiate skaičiais ir taip ieškote optimaliausios kasdienybės?

– Tikriausiai mokslinis požiūris, noras užduoti klausimus ir sužinoti išlieka visada, nes viskas yra įdomu. Būtinai randu laiko ir kitiems dalykams – šeimai, dviračiui, žvejybai, grožinei literatūrai bei draugams, kur neieškai mokslinių problemų ar taikymų, o tiesiog mėgaujiesi procesu, aplinka, gamta.

Žinoma, dažnai sekant naujienas ar girdint kažkokią diskusiją, iškyla klausimas, ar nebuvo galima tiesiog paskaičiuoti, kas gautųsi vienu ar kitu atveju, ir tai parodyti aiškiu grafiku, užuot tiesiog spekuliuojant remiantis tik atskirais faktais ar emocijomis. Taigi, laisvalaikiu su kolegomis atliekame ir nedidelius tyrimus „pramogai“, pavyzdžiui, pastebėjome, kad lietuviška internetinė medija praktiškai visai nenaudoja duomenų vizualizavimo, ir radome, kad kai kurie tyrimai teigia, jog tai – totalitarinės valstybės požymis, nes demokratijose labiau įprasta aiškiai pagrįsti savo teiginius, o ne tiesiog remtis kažkieno autoritetu.

– Ačiū už pokalbį.

 

T. Krilavičius su kolegomis pranešimą „Ar tikrai parlamentarai balsuoja taip, kaip žada?“ skaitys rugsėjo 27 dieną 20 val. Vytauto Didžiojo universitete, S.Daukanto g. 28, Kaune.

 

Daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsuolių pritraukianti „Tyrėjų naktis” šiemet kvies į daugiau kaip 180 renginių, vyksiančių penktadienį, rugsėjo 27 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtų observatorijoje ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

 

Projektą „Tyrėjų naktis 2013” Lietuvoje įgyvendina Baltijos pažangių technologijų institutas kartu su partneriais Aleksandro Stulginskio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos istorijos institutu, Socialinių inovacijų institutu, Šiaulių universitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vytauto didžiojo universitetu. Prie projekto tradiciškai kviečiamos jungtis ir visos bendrojo lavinimo mokyklos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *