Ar žinome, ką įkvepiame su oru?

Kalendorinis ruduo ir prasidėjęs derliaus nuėmimas turėtų žymėti ir žiedadulkių sumažėjimą ore. Tačiau stebėjimai Šiaulių universiteto žiedadulkių tyrimo stotyse rodo, kad žiedadulkių ore būna iki pat rudens vidurio. Šiauliuose, Vilniuje ir Klaipėdoje veikiančiose tyrimų stotyse gaudyklėmis oras siurbiamas tokiu pat greičiu, kaip žmogus kvėpuoja, tad mokslininkai gali įvertinti, ką įkvepia žmogus Lietuvoje.

 

Šiaulių universiteto aerobiologė docentė dr. Ingrida Šaulienė,  kartu su kolegomis tyrinėjanti žiedadulkių sklaidą ore Lietuvoje, sako, kad žiedadulkės, esančios šalia žmonių tūkstantmečius, tampa vis pavojingesnės.

Su dr. I. Šauliene kalbamės apie oro tyrimus ir žiedaduklių poveikį žmogui.

Dažniausiai žmonės skundžiasi galvos skausmu, sloga, akių perštėjimu pavasarį, kada pražysta medžiai. Ar žiedadulkės kelia pavojų sveikatai ir kitais metų laikais?

Paprastai tipinis žiedadulkių laikas yra nuo vasario 15 iki spalio 1 d. Tačiau šylant klimatui žiedadulkių gali būti vasario ar net sausio mėnesiais. Aerobiologai skiria tris augalų žydėjimo periodus: pavasarį žydi medžiai, vasarą – žolės, o rudenį – piktžolės. Tad dar mažiausiai mėnesį alergiški žmonės turėtų saugotis žiedadulkių.

Kai kurie žmonės galvoja, kad informacija apie augalų žydėjimą nėra labai reikalinga – juk į kiemą išėjęs matau, kokie augalai žydi. Tačiau žiedadulkės gali nukeliauti tūkstančius kilometrų – aptinkame jų ir iš  Vengrijos, ir iš Prancūzijos.

Kokių augalų žiedadulkės kelia didžiausią pavojų žmogaus sveikatai?

Egzistuoja trys žiedadulkių rūšys – vienas perneša vabzdžiai ir žmonės, kitos plinta vandeniu, trečias perneša vėjas. Daugiausia ir alergizuoja vėjo pernešamos žiedadulkės, nes jų augalai pagamina daugiausiai.

Alergiją sukelti gali daugiau nei 50 augalų rūšių žiedadulkių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus, lengvai pakimba gleivinėse. Stipriai alergizuoja mūsų žmonių taip pamėgti beržo žiedų – vadinamųjų žirginėlių byrančios žiedadulkės. Žmonės skina šakeles, nešasi puošti namus, lankydami ligonius įneša į palatas.

Pasaulyje  labiausiai alergeniškos žiedadulkės yra ambrozijų, kurios savo išvaizda panašios į kietį. Šis augalas Lietuvoje neauga, tačiau šiltėjant klimatui, jei lapkritis taptų pakankamai šiltas, to galime tikėtis. Apskritai šis augalas yra kaip klimato kaitos indikatorius Europoje. Pavyzdžiui vokiečiai, lenkai anksčiau neturėjo problemų dėl ambrozijos, bet dabar ten pagaunama daug šio augalo žiedadulkių. Šio augalo žiedadulkes vėjas atneša ir į Lietuvą, daugiausiai į Vilniaus kraštą.

Alergizuojančių augalų daugėja. Prieš dešimt metų niekas nemanė, kad žmonės gali alergizuoti pušys, šiandien apie tai jau kalbama ir Lietuvoje. Žmonės bijo pavasarį skraidančių pienių ir tuopų pūkų. Tačiau jie erzina tik mechaniškai, o žiedadulkės sukelia cheminę reakciją.

Kaip žiedadulkės alergizuoja žmones?

Kalbėdami apie augalus, niekada negalvojame, kad jie gali būti mūsų priešai. Juk dažniausiai galvojame, kad jei nebūtų augalų, nebūtų deguonies ir neturėtume  kuo kvėpuoti. Bet žmogus pradėjo veržtis į gamtą, ir jai neliko nieko kito, kaip duoti savo atsaką. Plečiantis pramonei, miestams, šiltėjant klimatui, padidėjus užterštumui, augalai atsiręžė prieš žmogų.

Augalų žydėjimo laikotarpiu ore būna pačių įvairiausių žiedadulkių. Kiekviena žiedadulkė patekusi ant drėgno paviršiaus išleidžia dulkiadaigį, per kurį į augalą patenka specifiniai baltymai. Taip pat elgiasi žiedadulkės patekusios ant kvėpavimo takų, nosies, akių – pradeda dygti. Tačiau žiedadulkių išvengti neįmanoma, todėl mūsų,  įvairių sričių mokslininkų tikslas yra informuoti apie jų buvimą.

Kaip apsisaugoti nuo alergizuojančio žiedadulkių poveikio?

Yra tik du būdai: arba vartoti medikamentus, kurie blokuoja žiedadulkių baltymo veikimą, arba alergizuojančių augalų žydėjimo metu neiti į lauką. Todėl alergiškiems žmonėms labai svarbu žinoti, kada ore yra kokių žiedadulkių.

Mokslininkai suteikia galimybę gauti pačią naujausią informaciją apie žiedadulkes. Adresu www.pollen.lt galima gauti pačią naujausią informaciją: kada kokie augalai žydi, kokių žiedadulkių randame ore, kokie gali būti pojūčiai. Jei norite gauti jums asmeniškai paruoštą informaciją – galite pildyti žiedadulkių dienoraštį http://www.pollendiary.com. Turint šią informaciją ir gydytojui paprasčiau parinkti reikalingus vaistus. Deja, Lietuvoje tuo naudojasi keletas žmonių. Gal Lietuvoje laikomasi požiūrio, kad tas, kas nemokama, yra nereikalinga? Tačiau mūsų pateikiami duomenys yra idealiai tikslūs ir reikalingi nuo alergijos kenčiančiam žmogui.

Žiedadulkės tapo problema XX a. pradžioje. Šiuo metu visose pasaulio sveikatos organizacijose alergija žiedadulkėms yra pripažinta kaip liga, kuriamos metodikos, kaip nuo to apsisaugoti. Tai labai sudėtinga, nes jei, pavyzdžiui, teršalus galima surinkti, uždengti, tai beržui negali pasakyti –nežydėk.

Kodėl žmonės tapo alergiški žiedadulkėms būtent XX a. pradžioje?

Žmonės per daug nutolo nuo gamtos. Nuolat besiprausdami ir naudodami cheminius prausiklius nuplauname ne tik purvą, bet ir imuninę apsaugą, tad  tampame jautresni.

Pažiūrėkit, kaip dabar auginami vaikai: jei vaikutis sugalvoja basomis išeiti į kiemą, mama iš karto jį griebia ant rankų, o jei jis sugalvotų suvalgyti vabalą, daugumai tėvų tai iš viso įvarytų šoką. O paskui stebimės, kodėl vaikas toks jautrus. Ekologinis požiūris į aplinką yra ne tik tai, kad rūšiuoju atliekas, bet ir tai, kad nebijau vaikščioti purvyne, ar suvalgyti neplautą obuolį.

Žiedadulkių alerginėms savybėms turi įtakos ir ekologiniai veiksniai: padidėjus oro užterštumui automobilių išmetamosiomis dujomis, sieros ar azoto oksidu, žiedadulkių alergenai tampa pavojingesni.

Kokios žiedadulkių paplitimo tendencijos jaučiamos Lietuvoje?

Kelių metų stebėjimų neužtenka, kad būtų galima pasakyti apie įvykusius žiedadulkių paplitimo pokyčius. Tam  reikia surinkti maždaug dvidešimties metų duomenis. Kitų šalių mokslininkai teigia, kad augalų žydėjimo sezonas ilgėja. Klimatas keičiasi, metų laikai vienodėja. Kuo šiltesnė žiema, tuo augalai anksčiau ir intensyviau žydi.

Europoje 20% žmonių yra jautrūs žiedadulkėms. Manome, kad Lietuvoje šis procentas yra mažesnis, bet šios ligos požymių daugėja vaikų grupėje. Esu tikra, kad kai dabartiniai vaikai užaugs, daugumai jų žiedadulkių prognozė bus tokio pat svarbumo, kaip ir orų prognozė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *