Bakterijų nereikia bijoti?

Ar kada nors susimąstėte, kad kasdienėje buityje mūsų naudojami daiktai yra siaubingai nešvarūs, nors žmogaus akis be specialių prietaisų pagalbos to ir nepastebi? Didžiosios Britanijos vartotojų teisių gynėjų grupė „Which?“ atlikusi tyrimą nustatė, jog ant mobiliųjų telefonų yra net 18 kartų daugiau įvairių mikroorganizmų, nei ant tualeto vandens nuleidimo rankenos. Tyrimui buvo paimta tepinėlių nuo 30 atsitiktinių telefonų, net ant 7 iš jų rasta sveikatai pavojingų bakterijų sankaupų, tarp jų – sukeliančių viduriavimą. Atlikus bandymus nustatyta, jog kai kurios bakterijos gali itin ilgai išgyventi ant telefono paviršiaus, be to, jos nesunkiai gali būti perduotos kitiems žmonėms, pavyzdžiui, leidžiant pasinaudoti telefonu skambinant, peržiūrint nuotraukas ar naudojant kitas programas.

Pasak Kauno medicinos universiteto lektorės farmacijos mokslų daktarės Vilmos Petrikaitės, nors šio tyrimo išvados skamba šokiruojančiai, dėl jų nereikėtų labai baimintis. „Bakterijų yra pilna visur: ore, vandenyje, ant žemės, patalpose, ant žmogaus kūno, kiekvieno mūsų organizmo viduje. Tikriausiai panašių mikroorganizmų būtų rasta ir ištyrus kompiuterio klaviatūros mikrobinę taršą. Žinoma, norint išvengti neigiamų pasekmių, būtina laikytis higienos, būti atidiems, bet dauguma mikrobų pavojingais iš esmės tampa tik nusilpus imunitetui, po operacijų. Tokiu atveju reikalingi vaistai“, – tvirtino mokslininkė.

Vaistų kūrimo srityje dirbanti V.Petrikaitė atskleidė įdomių faktų, kiek vidutiniškai užtrunka ir kainuoja sukurti konkretų medikamentą, kovojantį su bakterijomis, virusais, grybeliais. „Vaisto sukūrimas užtrunka maždaug 10-12 metų, kartais ilgiau. Per tą laiką atliekama daugybė specialių tyrimų, eksperimentų, kuriais nustatoma, ar naujasis preparatas yra pakankamai veiksmingas ir saugus vartoti. Taip pat svarbu užtikrinti medikamento kokybę – jai pastaruoju metu keliami itin dideli reikalavimai, – dėstė mokslininkė. – Naujo vaisto sukūrimo kainą gali siekti net iki milijardo eurų. Užregistravus preparatą ir jį tiekiant rinkai, tyrimai dar nesibaigia – vaistas ir toliau tyrinėjamas, stebimi pašaliniai jo poveikiai.“

Anot mokslų daktarės V.Petrikaitės, ligoniui paskirti antibakterinius, priešgrybelinius ar su virusine infekcija kovojančius vaistus kartais būna gana keblu. Kodėl? Nes skirtingiems žmonėms tą pačią ligą nebūtinai sukelia tas pats mikrobas. „Paprastai medikamentą gydytojas skiria empyriškai, kitaip tariant, parenka tokį, kuris veikia tas bakterijas ir virusus, kurie dažniausiai išprovokuoja konkrečią ligą, – aiškino mokslininkė. – Dar viena priežastis, kodėl vaistai kartais būna ne tokie veiksmingi, kaip tikimės – mikroorganizmai sugeba įgyti atsparumą vaistams, ypač greitai mutuoja kai kurie virusai. Meškos paslaugą šioje situacijoje labai dažnai padaro neatsakingas medikamento vartojimas, t.y. žmogus nesilaiko gydytojo ar vaistininko rekomendacijų, medikamentą vartoja nereguliariai, ne tokiomis dozėmis. Tokiais atvejais mikrobai nežūsta, jie tik prislopinami, o ilgainiui vėl atsigauna.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *